AR LIETUVA IŠLIKS ATOMINĖ VALSTYBĖ?
Matyti tikrovę kitaip

AR LIETUVA IŠLIKS ATOMINĖ VALSTYBĖ?

Prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai suabejojus dėl naujos atominės elektrinės statybos, pats geriausias laikas dar sykį persvarstyti Lietuvos energetinio saugumo strategiją.

Prisiminkime, kad prezidentė tvirtindama, jog atominė energetika yra geopolitika, ragino “peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu”, nors čia pat pabrėžė, kad “Lietuva kol kas projekto neatsisako”.

Toks paraginimas iš naujo apsvarstyti atominės energetikos perspektyvas yra savalaikis, ypač galimo “Leo LT” išformavimo kontekste. Tai taptų gera proga visuomenei diskutuoti, ar Lietuva turi likti atomine valstybe. Juk kol kas viskas atrodė savaime suprantama: būsime “atominio klubo” nariai, Visagine iškils nauja jėgainė, atomas garantuos mums energetinę nepriklausomybę ir pan. Tačiau “NDX energijos” valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius žiniasklaidai tvirtino, kad galutinio sprendimo – statyti elektrinę ar ne – niekada nebuvo priimta, o vyko “tik preliminarios diskusijos su kitų šalių vyriausybėmis, taip pat visokios studijos, skaičiavimai”. Prisiminkime, kaip karštai Gediminas Kirkilas įrodinėjo, kad atominė jėgainė tikrai stovės…

Suprantama, kad galimų atominių elektrinių iškilimų Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Lenkijoje atveju, šiuo požiūriu Lietuva nebebūtų išskirtinė valstybė regione. Tai reikštų nuožmią kovą elektros rinkoje, nes tektų ieškoti elektros energijos pirkėjų, o statyti elektrinę vien savo poreikiams – neapsimoka. Štai pragmatiškieji estai apskaičiavo ir nusprendė, kad nestatys atominės elektrinės, o plėtos “žaliąją energetiką” – vėjo, geotermikos.

Lietuvai įsiliejus į europinių tinklų sistemą per elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, dabartinis poreikis gerokai sumažės. Kitas svarbus aspektas, ar sunkmečio nualinta šalis turės finansinių išteklių statyti tokį objektą?

Be to, kol kas neaptariamas ir kitas klausimas, kas dirbs šioje elektrinėje, kitaip tariant, ar turėsime pakankamai atominės energetikos specialistų, nes naivu būtų tikėtis, kad dabar dirbantys Visagine lauks dešimtmetį, kol atsiras nauja elektrinė. Taip pat vertėtų atsižvelgti ir į globalų kontekstą. Šiuo metu iš visos pagaminamos pasaulyje energijos atomui tenka 6 proc., o atsinaujinantiems šaltiniams – 10 procentų. Būtent pastarųjų naudojimo plėtrai pasaulyje skiriama vis daugiau dėmesio ir investicijų. Teisybės dėlei svarbu pažymėti, kad ieškant alternatyvių energetinių šaltinių, atominė energija nėra priešpriešinama atsinaujinantiems šaltiniams arba ekologiškai švarioms anglies technologijoms, o net pateikiama kaip lygiagrečiai vertinga.

Ne antraeilis dalykas yra ir kokia atominė energetika plėtojama. Pavyzdžiui, daug kalbama apie atominės sintezės energiją, kuri gali būti gaminama dideliais kiekiais iš kuro, kurio atsargos beveik begalinės ir be jokių branduolinių atliekų. Problema yra ta, kad ši technologija vis dar mažai išplėtota.

Tačiau dabar pagrindinis dėmesys Europos Sąjungos (ES) energetinėje strategijoje yra nukreipiamas į energijos suvartojimo mažinimą. Europos Komisija (EK) yra parengusi ambicingą planą, kurį įgyvendinus energijos vartojimas 2020 metais sumažėtų 20 procentų. Siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą sunaudojant mažiau energijos, gerinant jos gamybos ir transportavimo metodus, taip pat išlaikant gerą gyvenimo lygį. EK skaičiavimais, taikant numatytas priemones, bus sutaupoma daugiau nei 100 mlrd. eurų per metus.

Akcentuojama namų statyba, kad jie ne tik gerai išlaikytų elektros energiją bei šilumą, bet ir gamintų. Tai reiškia, kad kiekvienas pastatas bus tarsi nedidelė elektrinė su integruotomis saulės baterijomis, vėjo generatoriumi. Tokiuose pastatuose bus įrengti vadinamieji Smart GRID (intelektualūs tinklai) – naujo tipo elektros tinklai, kurie ne tik tieks energiją į pastatą, bet ir ją eksportuos.

Tokiomis perspektyvomis gyvena ES. Naujos atominės elektrinės statyba būtų ilgalaikis projektas, todėl itin svarbu susigaudyti, kaip jis atrodytų bendrų Europos tendencijų panoramoje. Reikalinga kuo platesnė diskusija šiuo klausimu, įtraukiant ir visuomenę. Pagaliau gal reiktų referendumu paklausti tautos, ar ji nori matyti Lietuvos žemėje atominę elektrinę.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Tomai, man vistiek truputėlį juokingas tas prezidentės aukštinimas.

    “Prezidentei Daliai Grybauskaitei viešai suabejojus dėl naujos atominės elektrinės statybos”

    Grybauskaitė tikrai ne pirma suabejojo. Tik bėda, kad Lietuvoj piliečių nieks neklauso, čia nuo seno lozungais ir kalbomis ką nors nuveikti gali tik tokie, kurie vadinami PREZIDENTAIS, GENEROLAIS ir pan.

    Iš tikro, man net gėda šia tema jau komentarą rašyt, kai tiek visko daug per pastaruosius beveik du metus buvo šia tema išsakyta.

    Gėda iš vis dar apie tai kalbėt tiek laiko, tai tik rodo, kaip mes “užsitoopinam” ties tam tikrais klausimais, o visa kita tuo metu eina palikta likimo valiai.

    Gal užteks aukštint prezidentę dėl to, kad ji tiesiog pasiėmė kažkieno ankščiau naudotus lozungus ir juos panaudojo viešai.

    Preizdentiškai būtų ne per spaudą kritikuoti, o diplomatiniu lygmeniu, nes dabar atrodo, kad Balsys su Dalia nori tik dar daugiau piaro…

    (mano asmeninė impulsyvi nuomonė)

  • Andrius

    Mano pastabos:
    1. Žalioji energetika ir SMART GRID trinklai negali būti vystomi, kaip pagrindinis elektros šaltinis (dėl energijos išgavimo neprognozuojamumo, t.y. gaminama priklausomai nuo to koks yra vėjas, o ne poreikis)
    2. Branduolinis reaktorius paremtas branduolinės sintezės reakcija, bus neartimoje ateityje. Šiai dienai alternatyva rimtai nesvartytina.
    3. Kalbos apie Kaliningrado arba Baltarusijos AE irgi tik kalbos:) Kaliningrade nėra tokio poreikio tokiai elektrinei, o Baltarusijoje nėra pinigų.
    4. Švedijoje tokio pačio galingumo Forsmark AE kaip ir mūsų Ignalinos AE turi 600 darbuotojų, mūsų 3000. Atitinkamai tai nebėra tokia grandiozinė užduotis pasiruošti šiek tiek savo specialistų.
    Susumavus visus mano išvardintus teiginius dar pridedant tai jog Lietuva neturi jokių gamtos energetinių turtų ir vis dar esant pririštiems prie Rusijos energetinės sistemos, AE statyti verta o svarstyti jau nebe 🙂 Tiesiog kuo ilgiau būsime nuo kitų priklausomi, šioje el. energetikos salelėje tuo mums patiems bus blogiau. Kartu vystyti ir žaliają energetiką.

  • Tikiuosi, kad viskas bus liks senovei…

  • Andriui
    todėl ir rašau, kad tokius projektus reikia svarstyti ilgalaikėje perspektyvoje. AE statoma ne dviem dešimtmečiams, o ES energetinės persektyvos aiškios. Apsirūpinti galėsime per elektros jungtis.

  • Tas Dalios Grybauskaitės noras beatodairiškai pulti dešiniuosius, kartais rodytis vos ne pranašu man nepatinka, nesolidu, jeigu truputį nejuokinga.

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes