AR KATALIKAI LIETUVOJE PATIKIMI TARPININKAI?
Matyti tikrovę kitaip

AR KATALIKAI LIETUVOJE PATIKIMI TARPININKAI?

Įžvalgų, patirties, ateities vizijų konsolidavimas įmanomas tik tuomet, jei sąžiningai bus pripažįstama, kad lietuviškoji katalikybė nuosekliai grimzta į krizę.

Prieš kelias dienas, vasario 4 d., paskelbtas 144 Vokietijos katalikų teologų memorandumasBažnyčia 2011. Reikalingos permainos“ yra tam tikras ženklas nūdienos katalikybei. Memorandumas kvestionuoja kai kuriuos aktualaus Bažnyčios mokymo aspektus, todėl jo autoriai teigia, kad dar apie 50 teologų pritarė jo idėjoms, bet bijodami netekti darbo viešai neparėmė memorandumo.

Įdomus pats faktas, kad pareikšti savo nuomonę teologus paragino patys Vokietijos vyskupai, tikėdamiesi, kad pasisakymai bus konstruktyvūs ir skatins bendras diskusijas. Tad po memorandumo pasirodymo jo autorių norą dalyvauti diskusijose apie Vokietijos katalikybės perspektyvas vyskupai vertina kaip labai pozityvų reiškinį, nors ir buvo nuvilti, kad Vokietijos teologų memorandumas pranoksta tos šalies bažnytinį kontekstą. Juk jame siūloma atšaukti kunigų celibato privalomumą, įvesti vyskupų rinkimus, moterų dalyvavimą įšventintųjų tarnyboje, atsisakyti „moralinio rigorizmo“, kitaip tariant, kalbama apie klausimus, kurie netarpiškai siekia Šv.Sosto kompetenciją.

Akivaizdu, kad  Lietuvos katalikybė neturi kažin kokio svorio tarptautinėje teologinėje plotmėje, kad šiais klausimais vyktų bent kiek vaisinga diskusija. Tačiau pats memorandumo faktas galėtų būti įdomus ir mūsų šalies katalikams. Drįskime klausti, ar ir mūsų bažnytinėje erdvėje nebūtų naudinga rastis panašiam programiniam dokumentui? Žinoma, turima omenyje ne doktrininių klausimų svarstymas, bet pastoracinės ir evangelizacinės strategijos gairių nustatymas, atsakas į laiko iššūkius, bažnytinės bendrystės klausimai.

Tačiau toks įžvalgų, patirties, ateities vizijų konsolidavimas įmanomas tik tuomet, jei sąžiningai bus pripažįstama, kad lietuviškoji katalikybė nuosekliai grimzta į krizę. Nors, ačiū Dievui, Lietuvą dar aplenkė dvasininkų lytinio piktnaudžiavimo skandalai, bet jais apriboti krizinę būseną būtų trumparegiška. Juk nuo 5 iki 8 procentų siekiantis Mišių lankomumas, mąžtantis visuomenės pasitikėjimas bažnytinėmis institucijomis, menkas tikinčiųjų teologinis išprusimas, pašaukimų į kunigystę mažėjimas yra aiškūs tokios krizės požymiai.

Bažnyčia akivaizdžiai stokoja intelektinio pajėgumo arba jis yra nepateisinamai pasyvus. Štai mūsų paaugliai ir jaunimas apie religiją mąsto dokumentinio filmo „Zeitgeist“ ir Richardo Dawkinso tezėmis, tačiau jų tėvai, tikybos mokytojai ar kunigai nežino su kuo tai valgoma. Jauni žmonės rimtai ir su įkarščiu diskutuoja apie majų kalendoriaus pranašystę 2012 – iesiems, bet kiek katechetų ar dvasininkų galėtų paaiškinti, kas per daiktas yra tas majų kalendorius? Atrodytų būtų puiki proga kalbėti apie krikščionišką eschatologiją, tačiau kažko netenka užtikti panašios pastangos.

Tokie dalykai tampa chronišku bažnytinio gyvenimo reiškiniu. Prieš Kalėdas pasirodė ateistų „popiežiaus“ R. Dawkinso knyga „Dievo iliuzija“. Praėjo beveik du mėnesiai ir knyga buvusi perkamiausių sąrašuose nesulaukė jokios reakcijos ar polemikos. Negi, tai reiškia paprasčiausią intelektinę impotenciją vyraujančią tarp katalikų? Kur teologai, kur kunigai? Ko dar reikia, kad jie prabiltų, paleistų į darbą per studijas užsienio universitetuose įgytas žinias?

Tai verčia nelinksmai klausti apie mūsų seminarijų, teologinių mokymo įstaigų lygį. Ten studijuojantys žmonės nėra kokybiškai parengiami  laikmečio iššūkiams. Seminarijos į pasaulį leidžia liturgus, adminstratorius, amatininkus, bet ne šviesuolius. Mums reikia kunigų, kurie sugebėtų pagrįsti Jėzaus Kristaus istoriškumą (juk Jis internete lyginamas su Dantukų Fėja), o ne mokėtų raiškiai per pamokslus perskaityti Bruno Ferrero pasakaites. Mums reikia žmonių, kurie sugebėtų interpretuoti Bibliją, diskutuoti apie evoliuciją, nūdienos kultūrinius reiškinius, rasti tikėjimui racionalumo pagrindus, o ne ven moralizuoti, auklėti ar raginti melstis.

Todėl kažkas turėtų kisti pačioje bažnytinio gyvenimo sistemoje. Reikia pokyčių, kure padėtų pertvarkyti Bažnyčios santykius – tiek viduje, tiek su visuomene. Tiesiog būtina surasti būdus kaip pasibelsti į šiandienos lietuvio gyvenimą, bet tai bus įmanoma tik tuomet, jei suvoksime šito svarbą, jei ryšimės suabejoti tuo, kaip tvarkomės dabar. Beje, tam nereikia Vatikano leidimų. Tad leiskite būti skeptiku, bet kažin ar tokias permainas gali atnešti šiemet po parapijas vežiojama Gailestingojo Jėzaus paveikslo kopija... Ar tai mūsų Lietuvos katalikų evangelizacinė strategija?

Pabaigai vėl grįžkime prie kontroversiškojo Vokietijos katalikų teologų dokumento. Jame sakoma:

„Bažnyčia nėra savitikslė. Jos misija – perduoti žmonėms išlaisvinantį ir mylintį Dievą Jėzų Kristų, ir šį tikslą ji pasieks tik tada, jei ji tuo pačiu taps ir vieta, ir patikimu Evangelijos žinios perdavimo tarpininku.

Kaip čia, Lietuvoje, jai tapti tuo patikimu tarpininku?

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Augustas

    Tomai, Tavo pastabos geros. Tik man asmeniškai niekaip nesuprantama, kokiu dar būdu reiktų reaguoti į R.Dokinso knygą. Juk iš esmės į “Dievo iliuziją” jau yra labai geras atsakymas, kuris išleistas net 2008 metais (turiu minty F.Kolinso “Dievo kalbą”). Taigi dvejais metais anksčiau nei buvo išleista “Dievo iliuzija”. O jei dar paminėsime dar 1999 metais išleistą Giovanni Martinetti knygą “Kodėl aš tikiu: kaip peržengti vilties namų slenkstį” ir 2001 m. išleistą Luis’o Gonsalez’o-Carvajal’o knygą “Toks yra mūsų tikėjimas”, tai manau, kad teorinis atsakas bent jau knygų lygmenyje R.Dokinso šalininkams jau yra duotas (duotas, beje, iš anksto), ir netgi labai stiprus. Bet argi jo šalininkai leisis į normalias diskusijas? Tu pats galėjai įsitikinti, kaip R.Dokinso šalininkas gerb. Xomiakas ir dar keli dokinsistai “diskutavo” su Tavimi ir gerb. Vikl. Lažinuosi, kad nė vienas iš jų net F.Kolinso “Dievo kalbos” neskaitė. Ir ateityje, atrodo, dar ilgai neskaitys. 😀 Ir apie ką tada su tokiais kalbėtis? Nebent linksmų anekdotų apie kunigus ir jų gyvenimą papasakoti. 🙂

    • Tomas

      dėl Dawkinso. Mano požiūriu reikia kritikuoti jo teiginius, tezes, o ne tik pozityvizmą ir ateizmą bendrai. Juk tezes pasigauna jaunimas, jas reikia dekonstruoti. Turiu vilties pasidarbuoti ir prie to, bet aš plyštu, nėra talkininkų…

  • Augustas

    Būčiau teologas, prisidėčiau. O gal galėčiau kuo nors prisidėti ir nebūdamas juo?

  • ortodoksija arba mirtis

    Sureagavo ir vokietijos katalikai į memorandumą. Bet gal jau šią žinią Tomas jau ir žinąs, tik dabar perdirbimo fazėje. Jei ką, duodu nuorodą, galima paskaitinėt kas šprechina. Su asmeninėm išvadom susilaikysiu kol į tą visą diskusiją tinkamai neatreagavo Vokietijos vyskupai. Pažiūrėjau ir vieną ir kitą, kažkaip man pritrūko argumentų kodėl turėtų kažkas keistis arba kodėl neturėtų. http://petitionproecclesia.wordpress.com/

  • Tadas

    Tamsta autoriau, norinčių atsakyti dawkins’ui, ar “kitokio plauko” ateistams yra. Tačiau susiduriama su viena problema- nėra kas mumis apjungtų į kokį nors funkcionalų darinį (organizacija, diskusijų klubas ar pan). Tam, kad atsirastų toks “reikalas” greičiausiai reikalingas žmogus, kuris viską pradėtų. Taigi pasiūlymas- organizuojamės, ar ką?

  • Tadas

    Be to pasiūlyčiau save talkininku, aišku jei mano kandidatūra būtų tinkama.

  • vikl

    šiaip aš tai matau platų neartą dirvoną per R.Dawkinso liečiamas temas pristatyti VIEŠPATĮ. Ne sudirbinėti pačią knygą, tačiau atskirti kas yra faktas, kas yra autoriaus interpretacija, o kur yra tas paslaptingasis VIEŠPATS.
    Tad jei yra kažkokių bendrų minčių ta linkme, aš norėčiau prisidėti (bent savo srities rėmuose).

    tai kada renkamės?
    🙂

    • Augustas

      Ir, svarbiausia, kur renkamės? Man regis, bent jau du iš mūsų yra vilniečiai (tai Augustas ir gerb. Vikl). 😀 Kaip mes pasieksim Tomą?

  • Laurynas

    Mane irgi galite įskaičiuoti į naujos evangelizacijos/apologetikos būrį. Kiek mano patirtis ir troškimai leis…

  • Tomas

    super vyručiai:) Atsiųskite savo el-paštus. Apsikuopsiu su savo straipsniais iir visiems duosiu darbo.

  • Marius

    Ne diskusijos ir memorandumai atnaujins Lietuvos Baznycia bet malda. Ne is diskusiju bet is Dievo malones tikejimas ateina ir tos malones atejimui reikalinga musu uztariamoji malda. Todel negaiskime laiko nuliberalejusiu Vokietijos “teologu” svaiciojimams bet verciau suklupkime pries Gailestingojo Jezaus paveiksla ir papasykime Jezaus atversti paklydelius. Taip, Baznycia privalo intelektualiai atsakyti i kritika, isdestyti ir paaiskinti savo tikejima. Taciau ji neturetu pavirsti diskusiju forumu ar reklamos agentura taikancia “moteru kunigystes”, “celibato panaikinimo” ar panasias akcijas tikintiesiems pritraukti. Baznycia turi savo tikejima, tradicija ir taisykles. Jei zmogus nuosirdziai nori sekti Jezumi jis tas taisykles priims. Jei zmogui jo asmenines ambicijos yra svarbiau uz Jezu, jis Baznycia kritikuos. Mano nuomone tokiems kritikuotojams vertetu trauktis is Baznycios nes jie is esmes Baznyciai ir nepriklauso. Cia yra geras video su Mother Angelica (JAV vienuole ikurusia didziausia pasaulio kataliku TV kanala, EWTN). Tiems kurie nori kaitalioti Baznycios doktrina, Mot. Anglica sako tiesiai sviesiai: “Get out of the Church” (traukis is baznycios): http://www.youtube.com/ewtn#p/u/101/ib7retp7qVk

    • vikl

      “Ne is diskusiju bet is Dievo malones tikejimas ateina ir tos malones atejimui reikalinga musu uztariamoji malda”
      Negi manote esantys tokie teisūs ir šventi, kad galite savo malda reguliuoti kam Dievulis turi siųsti savo malones? Ar kad VIEŠPATS Pats be Tamstų užtarimo maldų nesugeba nuspręsti kam reikalinga pagalba?

      “suklupkime pries Gailestingojo Jezaus paveiksla ir papasykime Jezaus atversti paklydelius” – o kas bendro tarp Gailestingumo paveikslo ir Jėzaus? Paveiksle pavaizduotas suromantintas rytų europos vyras, turintis nemažai lenkiškų bruožų, paveiksle nemažai simbolių, jis gal net visai meniškas… bet kas bendro su Jėzumi iš Nazareto?

      “Baznycia turi savo tikejima, tradicija ir taisykles” – taip, tik yra nedidelis klausimėlis ar (arba kiek) bažnyčia seka Jėzumi, ar tik savomis tradicijomis kilančiomis iš pagonybės?

      “Jei zmogus nuosirdziai nori sekti Jezumi jis tas taisykles priims” – sekti Jėzumi, vadinasi kiekvieną valandėlę stengtis elgtis taip, kaip elgėsi Jėzus. (iš čia kyla Šv.Rašto pažinimo būtinybė) Ir jei kažkokios tai taisyklės prieštarauja tam kam mokė Jėzus, tai manyčiau kad išmintingiau pakeiti taisykles, o ne Jėzų keisti netikto Jėzaus paveikslu…

      “Jei zmogui jo asmenines ambicijos yra svarbiau uz Jezu, jis Baznycia kritikuos” – jei zmogui svarbesnės ambicijos, jis taps egoistu (t.y. evoliucionistu, kaip mokina R.D.), jei jam svarbiausia gyvenime Jėzus – jis viską paaukos vardan Jo, tame tarpe irtaisykles, na o jei žmogui svarbiausia bažnyčia – taps tos bažnyčios šventuoju (t.y. nusipelnusiu tai bažnyčiai).

      “Mot. Anglica sako tiesiai sviesiai: „Get out of the Church“” – na pasiųsti yra visada lengviausias kelias… ypač kai nieko išmintingo nesugebama pasiūlyti…

      • Mot. Anglicos pasakas pasilaikykit sau

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes