AR BUNDAMA IŠ ATOMINIO SAPNO?
Matyti tikrovę kitaip

AR BUNDAMA IŠ ATOMINIO SAPNO?

 

Konstitucija: "Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu

Gamtos katastrofa Japonijoje, paskui jos tąsa Fukušimos-Dajiči atominėje elektrinėje (AE) tapo šoku pasaulio bendruomenei. Europos energetikos komisaras Guentheris Oettingeris kalbėdamas Europos Parlamentui nesislapstė už mandagių frazių: “Kalbama apie apokalipsę ir, mano manymu, šis apibūdinimas yra tinkamas. Beveik niekas nekontroliuojama. Neatmetu galimybės, kad baisiausia dar laukia ateityje.”

Jokia normali valstybė negali gyventi dabartimi, negalvoti apie ateities perspektyvas, nesvarstyti, ką paliks būsimoms kartoms. Pavyzdžiui, tuoj po vandenilio sprogimų Fukušimos branduolinėje jėgainėje Šveicarijos vyriausybė sustabdė planus pakeisti senus atominius reaktorius ir statyti naujus, kol bus įvertintas Japonijos įvykis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė sustabdyti pernai rudenį patvirtintą programą dėl branduolinių reaktorių veiklos pratęsimo. Italija ir Lenkija nutarė iš naujo išnagrinėti savo ketinimus investuoti į atominę energetiką. Austrija ragina Europos atominėse jėgainėse atlikti vadinamuosius streso testus, kurie padėtų įvertinti saugumo jose padėtį.

Tad Europos vyriausybės ir politikai susimąstė, ar verta toliau plėtoti šią energetikos rūšį. Juk visada egzistuoja pavojus, vadinamasis X faktorius, kuris gali nelauktai suveikti ir tapti baisia tragedija. Todėl visi sprendimai šioje srityje turi būti paremti ilgalaike strategija ir neskubotais veiksmais. Nors kalbama apie psichologinį sprogimų Fukušimoje efektą, po savotiško atominio sapno, kuris buvo apėmęs Europos valstybes, liepsnos Japonijoje tampa nemaloniu žadintuvo skambučiu branduolinės energetikos šalininkams.

Užtat nesvyruoja Baltarusija ir Rusija, kurios Lietuvos pašonėje ruošiasi statyti atominius monumentus. Ir šalies valdžia neturi jokių svertų kaip nors paveikti jai nepalankią situaciją, kai Vilnius taps nesaugiausia sostine Europoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sau būdingu stiliumi išklojo savo pokalbio dėl šio klausimo su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka kai kurias detales: “Esu labai griežtai pasakiusi, kad aikštelė, kai 50 kilometrų nuo kitos sostinės kitoje šalyje statoma elektrinė, labai nemaloni žinia Lietuvai ir kad tai mums, ko gero, gali apsunkinti ateityje bet kokį bendradarbiavimą su šita šalimi. Atsakymą gavau maždaug tokį: “O jūs Ignaliną nuo mūsų sienos patraukit.”

Išvertus į žmonių kalbą, tai reiškia, kad šalys neoficialiai sutarė netrukdyti viena kitai šiuo klausimu. Todėl Lietuvos pretenzijos baltarusiams yra viešųjų ryšių pobūdžio, skirtos vidaus nuomonių rinkai ir piliečiams apraminti. Pagal išankstinį scenarijų kiekviena šalis stato jėgaines ir Lietuva pati aplink save uždaro atominį žiedą.

Juk Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas suskubo pareikšti, kad “šie įvykiai nesumenkins Lietuvos ryžto pasistatyti naują atominę elektrinę”. Tiesa, ketvirtadienį per Vyriausybės valandą energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėjo, kad “nereikėtų skubėti su energetikos strategija, nes galimas daiktas, kad į energetikos strategiją reikėtų įnešti naujų nuostatų, atsižvelgiant į tuos įvykius, kurie vyksta Japonijoje”. Dar nuosaikesnis buvo prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška. Jis pareiškė, kad diskusijos Lietuvoje šia tema tęsis dar ne vieną mėnesį.

Ar tai reiškia galimybę, kad atsiveria perspektyvos Lietuvai atsisakyti atominės valstybės statuso? Mažiausiai – galima pradėti apie tai diskutuoti. Tačiau blogiausia, kad Lietuvoje šis klausimas yra politizuotas, o kiekvienas mėginantis suabejoti elektrinės reikalingumu paverčiamas Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešu. Toks požiūris užkerta kelią galimybei žvelgti į problemą įvairiapusiškai.

Todėl vertėtų prisiminti Konstitucijos nuostatą, skelbiančią, kad “Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.” Sunku būtų rasti klausimą, kuris taip tiesiogiai susijęs su kiekvienu krašto žmogumi. Tad visi ir turi priimti referendumu sprendimą, o ne saujelė politikų ir energetikų. Juk atominio žiedo apsupti gyvens mūsų vaikai ir anūkai.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Na, referendumas beveik garantuotai neįvyktų (neaiteitų 50% rinkėjų). Be to, galėtų spręsti tik dalį problemos, nes Rusija ir Baltarusija statytų elektrines (arba ne) nepriklausomai nuo tokio referendumo rezultatų. Be to, referendumas neišlaisvintų klausimo nuo jo politizavimo, gal netgi tik pagilintų.

    • Tomas

      sunku pasakyti – įvyktų ar neįvyktų, bet valia būtų pareikšta. Be to, vyktų plataus masto diskusija.

      • Būtų tik be reikalo supjūdyta tauta dar vienu klausimu, mano galva.

        • Tomas

          Ką reiškia “be reikalo”? Šis sunkus klausimas būtų išrištas.

  • vikl

    Jei tauta pradės spręsti specifinius klausimus apie kuriuos nieko nenutuokia, bus mirtis valstybei!
    Tai gal referendumu spręskime kokios sudėties betoną naudoti statybose, arba kokios technologijos asfaltą lieti gatvėse, ar už kokią kainą pardavinėti obuolius… Ką eilinis pilietis gali protingo pasiūlyti energetikos strategijos klausimais, jei nežino kuo skiriasi CANDU nuo BWR ar LWR nuo RBMK tipo reaktorių, kokios sąlygos yra atomų dalijimuisi ir kas yra tas mistinis žodis “radiacija”. Pats per žinias mačiau, kaip žurnalistai kalbino perkančius jodą ir kokias nesamones pastarieji kalbėjo… Tai aišq tauta nuspręs nestatyti AE, kaip ir sėkmingai nuspręstų “nemokėti mokesčių”, ar “pakelti minimalų pragyvenimo lygį iki 10000Lt”, ar “kiekvienam piliečiui užtikrinti skyrį į Mėnulį”… Gerai Jėzus sakė “Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į duobę?!”(Lk 6, 39) Tokius klausimus turi išmąstyti specialistai, tos srities žinovai, o ne emociškai nuspręsti tauta. Referenumui galima siūlyti tautai pasirinkti tarp lygiaverčių alternatyvų (pvz. išsirinkti Jonaitį ar Petraitį), o ne specializuotų klausimų, kurių suvokimui reikalingos specifinės žinios o ne emocinės nuostatos.
    Šiaip jau nemačiau nei vieno specialisto pareiškimo, kuris teigtų kad po įvykių Japonijoje reikia atsisakyti AE. Čia tik politikai ir žurnalistai kelia sąmyšį ir suprantama – pirmieji iš visko stengiasi išspausti politinį kapitalą, o likusieji užsidirbti pinigėlį…
    Sakyčiau įvykiai Japonijoje atvirkščiai – parodė kiek išsivysčiusi yra šiuolaikinė atominė energetika: aplink reaktorius viskas sugriauta, nutrauktas elektros tiekimas, t.y. nėra elektroninio valdymo, neveikia aušinimas, o jie sau jau visą savaitę nesprogsta nors tu ką… Ir didžiausias problemas kelia ne reaktoriai, ar sprogęs vandenilis, o panaudoto kuro saugyklos, kas aktualu ir Lietuvai… Būtent jose gaisro metu į atmosferą pateko radioaktyvūs izotopai. Net keista, kaip niekas anksčiau nepagalvojo, kad panaudoto kuro saugyklos gali būti tokios pavojingos… arba kad tiesiog jos per didelės…

    • Tomas

      stebiuos vienu – kodėl intelektualūs žmonės taip neigiamai, net niekinamai žiūri į paprastus žmones. AE nėra kažkoks specifinis klausimas. Ne apie reaktorių tipus kalbama, o apie principinę nuostatą – statyti ar ne. Tai ir yra pasirinkimas tarp “lygiaverčių alternatyvų”. Kas vyksta mokslininkų laboratorose -ne piliečių reikalas, nors ir čia yra moralinių problemų. Beje, ką apie energetiką išmano Žilinskas? O sprendžia. Kodėl negali spręsti VISI kam RŪPI. Beje, tokioj Šveicarijoje opius klausimus sprendžia piliečiai. Pagaliau šis projektas reikalaus milijardus investicijų su procentais, kurias apmokės anas kvailelis su jodo buteliuku. Prieškišant ranką į jo ir jo vaikų kišenę, gal paklauskime.

      • Augustas

        Čia turbūt reiktų sutikti su Tomu. Iš tikrųjų fizikos vadovėlį, kuriame yra aprašyta atomo sandara ir Einšteino reliatyvumo teorijos, vidurinėje mokykloje skaitėme visi. Kas per daiktas yra atomas, daugiau mažiau suprantame. Pinigus skaičiuoti dabar irgi moka beveik visi pilnamečiai asmenys. 😀 Taigi politinį sprendimą dėl branduolinės jėgainės priimti galime visi piliečiai, kad ir referendumu.
        O šiaip gerb. Vikl atsakymas yra geras. Ir aš jam (nors ir su tam tikrom išlygom dėl referendumo) pritariu.

  • „Be reikalo“ tąja prasme, kad įprastai žmogus (kaip savo gerame komentare pastebėjo vikl) perdaug neišmano apie tai, kokia alternatyva siekiant energetinio saugumo (arba nesaugumo – kiekvienam savo juk) yra tinkamiausia, kokia yra reali atominės energetikos keliama grėsmė šitame regione, kokia yra tokio projekto finansinė perspektyva šaliai ir konkrečiai projekto vykdytojams. Viskas, kas vyktų, greičiausiai tebūtų interesų grupių žaidimas galios lauke besimatuojant raumenis žiniasklaidoje ir plaunant žmonėms smegenis į vieną arba į kitą krantą. Kadangi tiek viena, tiek kita grupė turi stiprų finansinį interesą (už nestatymą tikėtinai agituotų pinigai iš Rytų, norintys išlayti dabartinį energijos įsigyjimo status quo Lietuvoje + juos aptarnaujančios lietuvių šaikos, už statymą agituotų iš to tikėtinai pasipelnysiančios grupės ir jų atstovai Lietuvoje), tai būtų vos ne informacinis pilietinis karas tarp suklastotų žaliųjų (vat šiandien vieni įsisteigė, tik keistai kairuoliškai iš karto atrodo jie) ir bala žino kaip pavadinamos proatominės grupės. Ir vėl brolis prieš brolį eitų, kad ir kurią pusę palaikytum (už atominę ar prieš ją), būtum kaltinamas esąs mažumoje ir t.t. Keista, kad šito nenorite matyti. Siūlymas tiesioginės demokratijos būdu išspręsti šią problemą kvepia akligatvin vedančiu populizmu, nelaukiau to.

    • Juolab, kad dėl atominė energetikos jau vyko (neįvyko, žinia) vienas referendumas, kur rinkėjai daugiau negu aiškiai išreiškė savo valią. Su rezultatais galima susipažinti čia http://www.vrk.lt/2008_seimo_rinkimai/output_lt/referendumas/referendumas.html

      Atsiprašau dėl piktoko tono 🙂 Blogų kėslų neturiu, tik dalinuosi nuomone.

      • Tomas

        negi, galvoji, kad nežinau apie šį Kirkilo ir VP propagandinį triuką?

        • Manau, kad žinote. Tiesiog įdėjau nuorodą, kad skaitantys komentarus galėtų prisiminti tokį dalyką vykus. Jau pats užkodavimas klausime (kuriam Lietuviai visgi pritarė) rodo, kad balsuojant „Taip“ palaikai naujos AE statybas. Žinoma, toks sudėtinis klausimas nėra sąžiningas http://lt.wikipedia.org/wiki/Sud%C4%97tinis_klausimas

    • Tomas

      tai Šveicarija, kurioje viskas sprendžiama referendumais yra populistinė. Pagal tokią logiką referendumai apskritai nereikalingi.

      • Suabsoliutinimai pavojingi, nes nebūna tikslūs. Negalima pasakyti, kad Šveicarijoje referendumais sprendžiama „viskas“, nes tai tiesiog netiesa, nelogiška. Nesu susipažinęs detaliai su tenykštėm tradicijomis, tad plačiau pakomentuoti negaliu.
        Be to, tai, kad Šveicarijoje dalykai sprendžiami referendumais, nebūtinai yra sektinas dalykas savaime. Paprastai pateikiant šį palyginimą (LT sprendžia valdžia, Šveicarijoj – žmonės!) užslėpta mintis būna ta, kad jei nusikopijuotume šveicarų modelį, tai ir gyventume kaip Šveicarijoj turtingai ir ilgai. Deja, labai abejoju, ar yra nors vienas rimtas įrodymas, nustatantis tokios krypties priežastingumą. Galbūt netgi trukdo tie referendumai Šveicarijai. Tikrai nėra vienareikšmiška nuomonė referendumų gausos klausimų ir pačioje Šveicarijoje. Taip kad.

        • Tomas

          patikslinu: “visi pagrindiniai klausimai”.
          Nesiūlau kopijuoti Šveicarijos, bet bent lemtingais klausimais pasiklausti tautos.

  • vikl

    demokratija iš principo yra populistinė valdymo forma. T.y. priimti populiariausi sprendimai (arba įtakingiausi), bet nereiškia kad teisingiausi…
    Yra nevienas pvz. kai diktatorius įtvirtino savo valdžia referendumo pagalba… Referendumą buvo surengęs ir mūsų geras kaimynas A.Lukašenka…
    Pilotas irgi atsiklausė Tautos prieš nukryžiuojant Jėzų…
    O paskui rankas nusiplovė…

    “ką apie energetiką išmano Žilinskas?” – nžn., manau kad nieko… Tačiau KTU ruošia šios srities specialistus. (prašau paskaityti prof. L.Ašmonto straipsnius) Tik, deja, Lietuvai specialistų nereikia, ji vertina tuos kas garsiau rėkia…

    Ir dar. Paulius mokino: “Kas turi pranašystės dovaną, tegul ja naudojasi, laikydamasis tikėjimo; kas dovaną tarnauti – tetarnauja, kas mokyti – tegul moko, kas paraginti – tegul ragina; kas dovaną šelpti – tegul šelpia dosniai, kas vadovauti – tegul vadovauja rūpestingai; kas dovaną gailestingumo darbams – tegul pagelbi kitiems su džiaugsmu.”(Rom 12, 6-7) O mums valdo puikybė… mes nepasitikime, kad vienas brolis gali geriau išmanyti ekonomiką, kitas energetiką, o trečias rašyti puikias knygas… Ir visa tai sudėjus yra Kristaus kūnas!
    O mums nuomonė, deja, daug svarbiau už žinias…

  • vikl

    “kodėl intelektualūs žmonės taip neigiamai, net niekinamai žiūri į paprastus žmones” – šiaip jau visi žmonės iš to pačio molio drėpti… Tik sutikit kad juokingai atrodyčiau mokindamas kaip reikia auginti kviečius ar aiškindamas apie rinkos svyravimų įpatumus. Tai taip pat nerimtai atrodo, kai kitokios profesijos žmones sprendžia apie energetikos prioritetus…
    Dėl energetikos. Jei girdėjote nuo šių metų kovo mėnesį pradėta pardavinėti Opel Ampera elektromobilis. Tad esame ant elektromobilių eros slenksčio. O ką tai reiškia? Tai reiškia kad dramatiškai išauks elektros suvartojimas. Kažkur skaičiau, kad 2020m. planuojama, kad Lietuvoje elektros suvartojimas išauks dvigubai, o gal ir trigubai, jei ekonomika augs, nes šiuo metu Lietuva suvartoja 2,5 karto mažiau vienam gyventojui nei ES vidurkis. Bet kokia iki šiol žinoma “alternatyvi” energetika tokių poreikių nepajėgi patenkinti. Net išsivysčiusiose šalyse atsinaujinančios energetikos sudaro visolabo 10-20% (jei palankios sąlygos) ir jos kaina yra dotuojama. Aišq galime toliau deginti dujas ir taip gamintis elektrą, tačiau a) dujos ir toliau brangs b) ES įves CO2 kvotas ir jas viršijus šalis turės susimokėti. Aplinkinėse šalyse pigiai nusipirkti elektros šansų mažai, nes ir jose suvartojimas padidės dvigubai ir dėl CO2 kvotų išjungs šilumines elektrines, tad elektra šiaip nesimėtys. Tad jei nenorim už elektrą mokėti kaip už auksą būtina kuo skubiau pradėti statytis AE.
    Pajuokaujant galima pasakyti, kad ES atsisako branduolinės energetikos, nes… nuo 2019m. (ITER projektas) pereina prie termobranduolinės energetikos :))
    Gal ir Lietuvai reikia vietoj atominės elektrinės planuoti termobranduolinę, bo vistiek tik kalbant, o dar rengiant referendumus ir nieko nedarant jokios elektrinės nepastatysime… o termobranduolinė bent skamba išdidžiai…

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes