APSIVALYMO KELIU
Matyti tikrovę kitaip

APSIVALYMO KELIU

Ko gero, nėra savaitės, kad neišgirstume naujų istorijų apie praeityje įvairiose šalyse įvykusius dvasininkų prievartos aktus nepilnamečių atžvilgiu. Kiekvieną nuoširdžiai tikintį žmogų jos jaudina, skaudina ir piktina. Tačiau būtų klaidinga tiek šiuos reiškinius paversti nuolatine drama, tiek nuo jų atsiriboti manant, kad jie tėra įrankis Bažnyčiai sugriauti. Esama ir kito kelio. Apaštalas Paulius rašė: „Bet kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė tapo malonė“ (Rom 5, 20). Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, ši nuodėmės situacija gali tapti atsinaujinimo galimybe katalikybei. Kokios šios galimybės?

Nedaryti kliūčių tiesai

Visų pirma tam egzistuoja sąlyga. Tai – atgaila. Daugumai katalikų natūraliai kyla teisinimosi reakcija į Katalikų Bažnyčią užplūdusių pedofilijos skandalų bangą, ypač kai ji pasitelkiama propagandiniam triukšmui prieš Bažnyčią. Toks noras gintis suprantamas ir žmogiškas. Juk čia esama sąlyčio su Bažnyčios orumu ir garbe. Kiekvienas pakrikštytasis yra Bažnyčios dalis, tad savotišku būdu visi katalikai yra susiję su šia Bažnyčios kūne atsivėrusia žaizda. Juk Biblijos išmintis byloja: „jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai“ (1 Kor 12, 26).

Tačiau ar teisinimusi įmanoma apsiginti? Ar tai – vaisinga laikysena? Akivaizdu, kad ne. Tikroje atgailoje nėra žodžio „bet“. Jei pokalbiuose ir diskusijose mažinsime pedofilų dvasininkų, pro pirštus į jų nusižengimus žiūrėjusių hierarchų kaltę, stengsimės suprasti nusikaltėlius, sakysime, kad jie buvę išprovokuoti anuomet vyravusios kultūros ar ideologijos, tuo tik šliūkštelėsime alyvos į ugnį, o atėjus laikui patirsime gėdą dėl savo gynybinės laikysenos.

Nuoširdžiai pripažinti, kaip viskas buvo, kalbėti be cenzūros, nedaryti kliūčių tiesai – pats veiksmingiausias kelias, kuriame mūsų Bažnyčia atsivertų gydančiai Dievo šviesai. Ji yra tarsi rentgeno spinduliai, įsiveržiantys į vėžio ląstelių pažeistus organus ir naikinantys jas. Tai nelengva ir skausminga, bet be šio proceso neįmanoma atsitiesti. Štai baigiantis balandžiui Kunigų metų uždarymo proga, Kunigų kongregacijos prefektas kardinolas Claudio Hummes paskelbė laišką kunigams, kuriame teigė, kad kunigų lytinius nusikaltimus būtina absoliučiai ir nedviprasmiškai smerkti. Juos įvykdę kunigai turi atsakyti prieš Dievą ir teismuose, taip pat ir civiliniuose. kardinolas kvietė melstis ir už nusikaltusius kunigus, kad jie atsiverstų ir sulauktų Dievo gailestingumo ir dar kartą pavirtino, kad Bažnyčia yra pasiryžusi neslėpti ir neminimalizuoti šitų nusikaltimų. Tik tokia principinga pozicija padės susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą bažnytinėmis institucijomis, dvasininkija ir apskritai katalikybe.

„Nulinė tolerancija“

Tokia nuostata atneštų katalikų bendruomenei apsivalymą. Mintis apie apsivalymą neturėtų mūsų gluminti, nes tai – nuolatinė Bažnyčios būklė. „Bažnyčia, priimdama savo glėbin nusidėjėlius, yra šventa ir drauge nuolat apvalytina, todėl nuolat žengia atgailos ir atsinaujinimo keliu“ – dogminėje konstitucijoje Lumen gentium (8) teigia Vatikano II Susirinkimo tėvai. Kitaip tariant, nuodėmė yra neišvengiama, bet krikščionių pareiga – šalinti jos apraiškas iš savo tarpo. Visuomet Bažnyčios organizme bus blogybių (plg. apaštalo Pauliaus skelbtoji „niekšybės paslaptis“), trikdysiančių katalikiškąją bendrystę. Tačiau tai nereiškia, kad jų akivaizdoje turėtume būti pasyvūs ir abejingi.

Naujajam Bažnyčios apsivalymui, šįsyk nuo pedofilijos bjaurasties, turėtų pasitarnauti vadinamosios „nulinės tolerancijos“ nuostata. Tai reiškia, kad katalikiškos institucijos ir bendruomenės neturi taikstytis net su menkiausiomis lytinės prievartos nepilnamečių atžvilgiu apraiškomis ir būtinai kurti nepakantumo atmosferą. Štai balandžio pradžioje Meksikos vyskupų konferencija savo pareiškime pabrėžė, kad būtent „nulinė tolerancija“ yra pati autentiškiausia laikysena šiuo klausimu.

Pravartu prisiminti ir Popiežiaus namų pamokslininko tėvo Raniero Cantalamessos OFM Cap. meditaciją, skirtą popiežiaus Jono Pauliaus II inicijuoto religijų vadovų maldos už taiką 2002 m. sausio 24 d. susitikimo Asyžiuje pasirengimui. Šioje meditacijoje pamokslininkas, be kita ko, pažymėjo:

„Joelio pranašystėje kreipiamasi tiesiogiai į tautos ganytojus ir vadovus; joje sakoma: Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, Viešpaties tarnai. Tesako: „Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms. Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kur yra jų Dievas?(Jl 2, 17). <…> Atsigręžimas į Dievą ir atsivertimas, panašiai kaip ir teismas, turi prasidėti nuo Dievo namų (lot. incipit a domo Dei) (1 Pt 4, 17). Negalima jokia paskata į atgailą nei tikėjimo žadinimas, jei tai neprasidės nuo mūsų pačių, jei mes nebūsime šio kelio pirmeiviai.“

Tik apsivalius nuo pedofilų ir homoseksualių kunigų įmanoma veiksmingai liudyti Evangeliją nūdienos visuomenėje. Juk būdama „priežodžiu tautoms“ Bažnyčia tampa sukaustyta ir netenka laisvės erdvės byloti savo amžininkams gėrio ir blogio reikšmės žmogaus gyvenime.

Moterys netoleruotų slaptumo

Kitas svarbus žingsnis – įveikti klerikalizmą bažnytinėse struktūrose. Tuo norima pasakyti, kad jose vis daugiau vietos turėtų atsirasti pasauliečiams, kurie galėtų dalytis sprendimų atsakomybe su bažnytine vadovybe, taip pat užimti kontroliuojančias pozicijas Bažnyčios institucijose. Dvasininkams nederėtų eiti vadovų pareigų švietimo, socialinėse ir globos įstaigose, nes taip sudaromos prielaidos klestėti stipresniojo ir galingesniojo teisėms, o kunigystė paverčiama administravimo funkcija. Kaip niekada bažnytinei bendruomenei reikia kunigų, kurie skleistų Evangelijos šviesą, būtų broliai, bendrystės kūrėjai, Dievo liudytojai. Kitaip tariant, reikalingi dvasininkai tikrąja šio žodžio prasme.

Prabilus apie pasauliečių vaidmenį negalima tylomis apeiti kito – moterų klausimo. Štai kovo mėnesį Vatikano dienraštyje „L’Osservatore Romano“ išspausdintame italų istoriko ir žurnalisto, profesoriaus Lucetta Scaraffia straipsnyje teigiama, kad jei moterys, tiek vienuolės, tiek pasaulietės, būtų daugiau įtrauktos į „sprendimų priėmimo sritis“ Bažnyčioje, tai padėtų išvengti daugelio „skausmingų ir gėdingų“ lytinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skandalų. Savo straipsnyje L. Scaraffia akcentavo, kad moterų buvimas būtų padėjęs „nuplėšti vyriško slaptumo šydą, kuris praeityje dengdavo šiuos nusikaltimus tyla“. Beje, rašydamas apie šią tylą autorius pasitelkė italų kalbos žodį „omerta“, vartojamą kalbant apie mafijos tylos įžadą. Suprantama, jokia nuoširdžiai tikinti ir principinga moteris netoleruotų žinių apie prievartos prieš vaikus reiškinį… Belieka viltis, kad ši skaudi pamoka bus išmokta, ir moterys įgis daugiau erdvės Bažnyčioje.

Visais laikais Bažnyčia patirdavo išbandymų, bet jie neišjudindavo jos pamatų. Juk turime pažadą, kad ji įtvirtinta ant uolos. Tad ir dabartinių iššūkių akivaizdoje ji liks neišjudinta, ir jokia tiesa, kad ir labai skaudi, jai nepakenks. Apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi, duodamas interviu interneto dienraščiui Bernardinai.lt, sakė: „Bažnyčios ir krikščionio viltis yra Dievo meilė. Mūsų viltis yra tai, kad Dievas yra su mumis, kad Jis gali nuolatos padaryti įmanoma tai, kas yra neįmanoma.“ Jis gali – mes kartu su juo.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai:

  • Marius

    Tomai

    Graziai tu cia rasai ir suprantamas tavo noras padeti baznyciai, matyti joe geri, grozi, kovoti su neteisybe, su blogiu.
    Deja, is savo darbo su kunigu, vienuoliu aukomis patirties, galiu pasakyti, kad ne vienes is tu auku nebenori net girdeti apie kataliku baznycia, tuo labiau apie nucijus Bonazzi ir kitus. Ju suzalojimai yra tokie gilus, kad net Dievas cia yra bejegis. ju negydo niekas, nei laikas, nei atsiprasinejimai, nei verkimas kartu. Juos gydo ieskojimas tiesos, teisingumo. Dauguma is ju lieka suluosinti visam gyevenimui, keli is ju nusizude.
    Sakyk man tad, Tomai, kuris matai baznycioje nekaltuma ir kazkokia uola, ant kurios ji pastatyta. Ar verta kancia nekaltuju kad ta uola laikytusi? Kartais kancia isgriauna bet kokia uztvara, bet kokia uola, nes ta kancia yra beribe.
    Todel tau linkiu didziais zodziais nesisvaidyti, bet galvoti kodel sita baznycia toki gilu skausma sukele ir kur yra problema. Galvoti, kad tu auku yra tiek daud, kad musu juristai dirba net savairgalais, ir galvoti apie tai, kad joks nuncijus ar popiezius nepakeis isprievartautu vaiku, moteru, merginu gyvenimu.
    Deja Tomai, baznycia nekencia su kencianciais. Ji bando isvnegti atsakomybes.
    Bet aisku Dievo teismo ji neisvengs! Na ir europiniu isntituciju , viena diena gal ir Hagos tarptautinis tribunolas juos teis.
    Gaila, bet tai realybe.
    Ieskok tad budu kaip gyventi ir myleti kartu.

  • Manau, turbut vienas is svarbiausiu dalyku butu privalomo celibato panaikinimas. Nes vyras lieka vyru- nesvarbu kas jis yra- kunigas ar popiezius, valkata ar milijonierius…
    Tegu buna tas celibatas, bet savanoriskas, o ne kaip salyga tarnauti Dievui. Tarnauti Jam galima ivairiai, tame tarpe ir su seima: zmona, vaikais…
    Nors zinoma, 100 procentu tai problemos neissprestu, bet zymiai sumazetu pedofilojos zidiniu. Issisprestu tik tas faktas, kad vyrai kunigai nesikankintu ir jiems nereiketu veidmainiauti istvirkaujant su “draugemis”, kurias jie neretai vistiek turi… Net Vojtyla turejo- ir buvo pasidalines pats savyje del to… Manau, kad gyventi dviguba gyvenima nesveika ir is psichines puses- viena diena gali rimtai trukti “plionke” ir pradesi neadekvaciai elgtis…

  • Saule

    Visiskai sutinku su Mariumi. Baznycia nekencia kartu su nukentejusiais nuo jos. Jeigu ji kentetu, jeigu zmogus jai butu svarbus, ji pati ieskotu, kaip siems zmonems padeti. Ji butu net taip ziauriai nesielgusi. Bet baznyciai rupi tik jos ivaizdis, gal todel tiek daug auku ir taip zmogus nuvertintas.
    Pasakojau tau tuos tris atvejus apie aukas. Zinai, koks dabar ju gyvenimas?
    Ta mergina, kuriai kunigas liepe darytis aborta, pagimde. Augina vaika viena, negali mokytis, kartais ir dauonai neuztenka.
    Tas studentas, kuri psichologiskai kataliku mokykloje kankino, atsisake ofiaciai katalikybes, perejo pas ortodoksus, baige teologijos studijas, dirba ortodoksams. Katalikai prarado gabu, perspektyvu teologa. O zinai kodel ji kankino? Nes mane, kad jis per mazai meldziasi, kad turi savo nuomone. O koks teologas be savo nuomones. Tai prievarta uzdare i vienuolyna. Ir tai vyko 2000 metais.
    Ta mergina, kuri seksualine privarta patyre, atsiskyre nuo katalikybes, vis dar kovoja su baznycia del savo orumo. Reikalai pajudejo kai pasieme advokata.
    Apsivalymu baznycios tiki nebent popiezius, nes reiketu beveik puse ju isvalyti, isvaryti, nubausti ir taip toliau.
    Pasitikejimas baznycia yra sugriautas, Tomai. O ta uola apie kuria sneki, ta uola yra tikejimas Dievu. Visos kitos tariamos, zmoniu statytos ir valdytos uolos griuna, dingsta arba kaip sakai apsivalo. Bet tai ilgas procesas apsivalymas ir reikia kad ji noretu buti kitokia. Bet kol kas is tos puses tik pazadai ir tyla, kitaip visas bylas paviesintu ir tuos blogi darancius nubaustu.O taip nera.

  • Olgerdui…

    Nesamone cia del to celibato…nes nieko neytakoja jis.Logiskai pagalvok,kunigui jau taip norisi,kad jis ne mergele kokia susiranda o vaika…nesamone ir tiek.Jau kam reikia savo iskrypimus realizuoti tai tasai ir iesko savo srities malonumo.Cia matau tik beda kad vyskupai tuos isgamas dangsto,tuo siusdami labai jau neigiama zinute apie Baznycia…gaila bet taip jau yra.Tik paviesinus ir isrovus tuos padugnes prasides naujas gyvenimas,o ne vegetavimas kaip dabar…

  • Saulei…

    Sutinku,kad tik viesumas gali isgydyti tas zaizdas ir nelabai noriu sutikti,kad 2000 metais dar buvo galima per prievarta y vienuolyna uzdaryti…netikiu.

  • Marius

    Kodel nesitiki, kad tai galejo buti 2000 metais? Yra toks filmas Magdalenos seserys, sisters of Magdalen. Ji labai kritikavo RKB kaip filma, iskreipianti baznycios veida. Is tiesu sis filmas parode realybe, metodus, kurie buvo taikomi visokiose RKB institucijose, siuo atveju, perauklejimo vienuolyne. Paskutinis tokio pobudzio vienuolynas buvo uzdarytas Airijoje 1995 metais.
    Dar ir dabar yra katalikisku mokyklu labai itartinu, kuriuose yra taikomi itartini, daugeliu atveju pshichologija, psichika zalojantys metodai.
    Tikiu visiskai, kad sis studentas butent tokioje ir buvo atsidures. Tai nenuostabu, visai manes nestebina kas buvo su juo daroma.Zmones nekalba, nes buna ibauginti. Stai taip

  • Mariau…

    Man nesitiki,juolab patsai rasai kad paskutinis toks buvo 1995 metais uzdarytas,o cia kalba apie 2000 metus.As ne tik kad nepalaikau bet stengiuosi,kad butu paviesinti tie pedalai ir visokio iskrypimo balvonai,ir tie kurie zmogiskajy oruma pamina po kojomis.Bet nustokit rase tuos burbulus,vienoj karalystej vykusius neapibreztus ir miglotos kilmes yvykius.Man norisi KONKRETUMO.Koks vienuolynas?Kam nutiko?Kada nutiko?Kaip buvo atreaguota? O rasyti,kad vienoj saly,su studentu,ar mergaite su nesantuokiniu vaiku,ir neaisku,ar LT ar Mozambike…Jai jau rasote ir taretes kad kovojate su blogiu,tai linkiu ta ir daryti,tik TEISINGAI…ir svarbiausia GARBINGAI.

  • Marius

    Jo, reiketu pasakyti varda, pavarde, gyvenamosios vietos adresa. Advokatai zino, to manau uztenka. O jeigu jau taip nori viesinti, tai bent jau savo varda pasakyk ir pradek viesinti.

  • Mielieji,

    LABAI gerai, kad blogis pasirodo. Tai – Apvaizdos veikimo ženklas.
    Man Uola – Kristus, Jo pažadas būti Bažnyčioje, o vienas iš buvimo pėdsakų – Šventimų sakramentas.
    Tai ne eklezinė, o institucinė krizė.
    Bažnyčios šventumas yra, kaip ir blogis jos nariuose.
    Tuo tikiu. Nuskriaustieji to per kančią nemato. Kaip ir skriaudėjai. Principingumas, institucinė reforma, perėjimas nuo hierarchinių rie bendruomeninių santykių – tai kelias.
    Bendradarbiavimas taip pat. Tad Mariau, Saule rašykite man asmeniškai.

  • Mariau…

    pirma tai neaisku ar tavo vardas yra tikras…antra teiginiai kaip antai ZINO ADVOKATAI arba TARPTAUTINE ORGANIZACIJA nieko nesakantys.Manau kad sis puslapis galetu pasitarnauti viesinant blogy ir kvieciant zmones ta blogy atskleisti…turekit drasos ir solidumo.Na as tiesa nepriklausau kazkokiai tai organizacijai nei vietiniai nei tarptautinei:)

  • Zose

    to Marius | 2010-05-05 | Atsakyti

    Na jau pas tave pagieza superine. Ismok islaikyti olipine ramybe. O sitas saitas visikai netinka viesinimui. Del vienos priezasties, kurios tau nesakysiu.

    Ir nebuk toks rustus

  • danute

    Labai patiko Tomo komentaras:)Ačiū,Tomui;)

Powered by WordPress | Designed by Elegant Themes